Truls nazis nėra lėtas – tai pavojingas nazis

Medžiotojus lauke bando atskirti odą nuo mėsos, bet asmuo slysta po paviršiumi, o ne ja piauna. Jis spaudžia stipriau, peilis nuslysta, ir ranka atsiduria pavojingai arti ašmens. Būtent tokiu metu žmonės paprastai supranta, kad peilis jau seniai turėjo būti ashutas, o ne tiesiog praveltai keletą kartų honingu stiebu.

Honingu ir ashymas — tai ne vienas ir tas pats

Honingu nieko neišima iš ašmens. Tai tik ištiesia mikroskopinę kraštą, kuri per naudojimą sulinksta į vieną pusę. Su keramikos stiebų arba honingu stiebų tai galima daryti prieš kiekvieną rimtesnį pjovimą – tai trunka dešimt sekundžių ir prailgina laiką tarp tikrųjų ashymų.

Ashymas gi nuima metalo sluoksnį, kad būtų sukurtas naujas, aštrus kraštas. Tai daroma, kai asmuo nebepiauna net po honingu, arba kai ant krašto matomi nedideli pažeidimai. Plienas su didesniu kietumu, pavyzdžiui, N695, kuris naudojamas pelyje Peilis ”STALKER” – švediškas Bohler-Uddeholm N695 nerūdijančio plieno peilis, išlaikotybu ashumą ilgiau, bet kai ateis laikas ashutti, procesas reikalauja daugiau paciencijos nei minkštesniam plienui.

Kaip suprasti, kad peilis tikrai nusibukė

• Popierius bandymas: bandykite perpjauti lapą, laikydami jį ore. Aštrus peilis pjaus sklandžiai, nusibukęs – suploš arba sustingdinti.
• Pomidvoro bandymas: aštri ašmuo įspiaudžia į žievelę be spaudimo. Jei reikia spausti, laikas ashutti.
• Nagų bandymas: padėkite asmę lengvai šiurkščiai ant nago. Aštrus peilis prilipos, nusibukęs – nuslysta.
• Vizualinis patikrinimas stipriame šviese: jei kraštas atspindi šviesą kaip tiesinta linija, tai sulinkstę ir nebėra aštrus.

Jei peilis slysta po paviršiumi, o ne ja piauna, tai ne tingimo, bet saugos klausimas – kuo daugiau spaudimo reikia, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo nuslysta nekontroliuojamai.

Kaip dažnai ashutti ir kaip dažnai honinguoti

Virtuvės peilis, kuris naudojamas kasdien, turėtų būti honinguojamas prieš kiekvieną didesnę ruošos reizę. Pilnas ashymas dažniausiai reikalingas kartą per mėnesį ar du, priklausomai nuo apkrovos ir pjovimo paviršiaus – medinis lentas šonę ašmę, o keramika ir stiklas jį greitai pablogina.

Medžiojamojo ir žygių peliui, kuris naudojamas retai, bet sunkiems darbams – odos nuėmimui, šakų pjaustymu, virvės pjaustymu – ashymo dažnis priklauso nuo faktinio darbo kiekio, o ne kalendoriaus. Po intensyvios medžiojimo sezono asmuo beveik visada reikalingas pilno ashymo, net jei plienas yra kokybiškas.

Koks kampas tinka kuriam peiliui

Kampas nusako, koks aštrus ir kokia atspari bus ašmuo. Mažesnis kampas duoda aštresne, bet trapesnę kraštą, didesnis – atspari, bet mažiau aštri.

Jei nežinote, kokiu kampu jau ashutas jūsų peilis, paprasčiausias būdas yra priartinti asmę prie akmens taip, kad pamatytumėte mažą tarpą tarp ašmens pagrindo ir paviršiaus, ir išlaikyti tą patį kampą visą laiką.

Whetstone jei vandens akmuo prieš per-through ashintuvus

Vandens akmuo (whetstone) duoda geriausią kontrolę virš kampo ir rezultato, bet reikalauja praktikos. Pradžioje patogiau dirbti su grubiau (apie 400-600), kad atnaujintumėte kraštą, tada pereiti prie smulkesnio (1000-3000), kad jį nuslipdytumėte ir poliriuotumėte.

Per-through arba ištraukiami ashintuves yra greitesni ir nereikalauja įgūdžių, tačiau jie fiksuoja tik vieną kampą ir dažnai nuima daugiau metalo nei reikia. Jie tinka greitai pagalbai virtuvėje, bet kokybiškai medžiojimo ar žygių peliui su geru plienu whetstone saugos ašmę ilgiau ir tiksliau.

Dažniausios klaidos, kurios sutrumpina peilio gyvenimą

• Per dažnas pilnas ashymas, kai pietiktų honingu – tai nenaudingai nuima metalą.
• Nenuoseklus kampas, kuris sukelia netolygu, vilnotu kraštą.
• Per didelis spaudimas ant akmens, kuris gali sugadinti subtilią ašmens kraštą.
• Ashymas be alyvos ar vandens, kai akmuo to reikalauja – susidaro perkaitimas ir akmuo greičiau susidėvi.
• Peilio saugojimas šlapiais drapanais, kurie skatina rūdį net ir nerūdijančiame pliiene.

Išvadoje praktinis įprotis

Geriausias įprotis yra honinguoti peili prieš kiekvieną rimtesnę naudojimą ir atkreipti dėmesį į tai, kaip asmuo elgiasi – ar jis dar piauna, ar jau pradeda slysti. Kokybiškas plienas duoda daugiau laiko tarp ashymų, bet neatleidžia nuo reguliari priežiūros. Patikrinkite vietinius peilio nešiojimo ir transportavimo nuostatimus, nes jie skiriasi šalyse.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip dažnai reikia honinguoti peili?

Kasdien naudojamą virtuvės peili der honinguoti prieš kiekvieną didesnę ruošos reizę – tai trunka tik kelias sekundes ir išlaiko kraštą tiesus tarp ashymų.

Ar per-through ashintuves pažeidžia peili?

Jie nepažeidžia peilio, bet dažnai nuima daugiau metalo nei reikia ir fiksuoja tik vieną kampą, todėl kokybiškai peiliams rekomenduojamas whetstone.

Kaip žinoti, kokiu kampu ashutti savo peili?

Priartinkite asmę prie akmens taip, kad pamatytumėte mažą tarpą tarp ašmens pagrindo ir paviršiaus, ir stenkitės šį kampą išlaikyti visą ashymo procesą.

Kodėl nerūdijantis plienas vis tiek gali surūdyti?

Net aukštos kokybės nerūdijantis plienas gali korduoti, jei peili saugote šlapiais drapanais arba nesausinate po naudojimo drėgmėje.

Ar kietetis plienas reiškia, kad peili retai reikia ashutti?

Taip, didesnis kietumas dažniausiai reiškia, kad asmuo ilgiau išlaiko ashymą, tačiau kai ateis laikas ashutti, procesas gali pareikalauti daugiau laiko ir paciencijos.